- raulioti
- raulióti, -iója, -iójo šnek. 1. tr. NdŽ, Klm, Varn, Kv versti, ardyti (žemę): Jautis su ragais ir su nagais raulioja žemę, t. y. kasa J. Buliukas, pamatęs svetimą žmogų, ėmė įsiręžęs kelmą raulioti, baubti Žem. Jautis kupstą rauliója Krkl. Tas jautis pyksta, keliais atsiklaupęs, žemes rauliója Škn. Kaip išleidau gyvolius į ganyklą, kad pradės badytis, žemes raulióti! Užv. Kai pradėjo bulius raulióti, antai ir šieno kupetas išvartė Žgč. Raulió[ja] kaip bulius Krž. Raulióti, ne arti jis moka (prastas arėjas) Šll. ^ O čia kai juodas bulius ir dirbk rauliódamas Nmk. Tuo gimęs, keturius apgal, paaugęs žemes raulió[ja], o numiręs po bažnyčias vaikščio[ja] (jautis) Pkl. ║ sunkiai arti, dirbti žemę: Devė pelkės, i rauliójom Rdn. ║ prk. nedailiai riekti: Nerauliok duonos teip negražiai! Dr. 2. tr. versti ieškant: Raulio[ja] skrynią Žd. ║ pirštais kasioti bulves iš po kero: Bulbes kasinėjo, rauliójo – nora, ka kas užaugtų Krš. 3. refl. stengtis atsikelti, ropštis: Rauliókis, rauliókis pati, aš nekelsu (sakyta 10 mėn. mergytei) Rdn. 4. tr. ėsti, ryti, graužti: Katinas raulió[ja] lentyno[je] kažką Brs. | Ir raulióji kaip meškis paviršiais (nuvalgai skanėstus nuo viršaus) Brs. 5. intr. D.Pošk, NdŽ dykinėti, šlaistytis, lakstyti. 6. M žr. rauliuoti 1. \ raulioti; apraulioti; išraulioti; nuraulioti; prasiraulioti
Dictionary of the Lithuanian Language.